Pakviesk mane pašokti
kaip senais laikais
jaunystės diskotekoj –
be jokių vilčių…
Pašėlusiam roke
pasiauskim užsimiršę,
dainuokim muziką,
kuri dar skamba…
Bejėgis laikas
jos nebenutildys,
nes mūsų muzika gyvens
beribėj atminty.
Suvirpink mano sielą
trumpam sugrįžęs
į klajones praeities –
ji ir vėl skambės
nuo žvilgsnių pamirštų…
Pažaiskim vėl slėpynių –
atraskime save,
erdves sujungę…
Pamiršę viską
prisiminkim džiaugsmą,
paslėptą laiko užmaršties…
Pabūkim vėl drauge…
Pašokim trankų roką
kaip anais laikais…
Išgerkim taurę vyno
ir ištirps ledai,
sušaldę svajones,
o rūkas cigaretės
apgaubs nostalgija
beribės meilės…
Kurią nešiojam
mums patiems nežinant
pasąmonės slaptoj gelmėj –
tereikia mums pašokt…
Neringa Blotnytė 