Tavyje atsispindi viltis,
Tavyje savo laiką matau,
Niekas tau niekada neprilygs,
Nes dalelę savęs palikau…
Iš beribės visatos erdvės,
Iš tamsos vandenų nežinios.
Mus sujungė abu paslaptis –
Nedalinama mūsų lemtis.
Iš gražiausių šioj žemėj spalvų,
Iš šviesiausių savųjų minčių,
Aš sukūrus tave atradau,
Ir pasaulį tavy sūpavau.
Tavo kelias manojoj širdy,
Tavo žingsniai – lyg sielos aidai,
Mano mintys tamsoj nepaklys –
Jos gyvens ten, kur tavo keliai.
Tu geriausia manoji daina
Tobuliausias esi kūrinys,
Tavo dienos žingsniuoja šalia,
Tik dėl jų mano rytas nušvis.
Tau pavirsiu gaiviausia sula,
Ir atlėksiu spalvotais žiedais,
Kad keliai tau spindėtų šviesa,
Užkalbėsiu gražiausiais vardais.
Tu gražiausia dalelė manęs,
Tavyje mano gėlės gyvens,
O kai mano upeliai išseks,
Tavyje mano pievos nevys.
…Kai laukuos ims stūgauti vėjas,
Kai išsenka šaltiniai vilties,
Kely sužibės spindulėlis,
Nuostabiausiai prasmingos būties.
Neringa Blotnytė 