Trenkė žaibas mane iš tavo akių,
Tavo rankos mane paskandino –
Savo kelio atgal surast negaliu
Lyg apsvaigus nuo vakaro vyno.
Mano dienos pavirto smėlio pilim,
Tavo žvilgsniai lyg šilko grandinės
Surakino mane pragaištinga ugnim.
Tavo žodžiai – lyg melo supynės.
Užsūpuoki mane lyg džiaugsmo sapne
Vilioki aušrom purpurinėm,
Nesvarbu, kad nubusiu iš sapno viena –
Realybės spyglius apkabinus.
Pagirdyk mane apkerėtu vynu
Ir sudegink liepsna begaline,
Nors suduš meilės taurė tavim sklidina –
Aš nekeiksiu bedvasio likimo.
Pradangink minutes savam šurmuly,
Suardyk mano spengiančią tylą.
Nebijosiu uždust tavo meldų glėby
Ir kartot saulės maldą nebylią.
Negailėsiu savų vilties valandų,
Kai takai pasibaigs išsiskyrę…
Man tik gaila dienų be tavęs prarastų,
Neišgerto vasaros vyno…
Neringa Blotnytė 