Švyturys būki mano kely
Į žvyruotus tavo laukus,
Kelio ženklus ryškiai nušviesk,
Kad atrasčiau tavo namus.
Neklaidink manęs šalčio tamsa
Ir negąsdink grumstais nykiais…
Nepamiršiu toliuos tavęs
Ir ateisiu vėžių vaga.
Jei pamesiu asfalto kelius
Atkeliausiu smėlio takais,
Atkartosiu vėjo žodžius
Pasibelsiu paukščių balsais.
Vėl išlyginsiu pilkas duobes
Akmenėliais upės sraunios,
Apsivijus rankų bangom
Ištirpdysiu ledo vėžes.
Pakinkysiu žibintų ugnis,
Išbučiuosiu miško snaiges,
Pasivysiu tavo medžius
Nutapysiu saule šakas…
Įsijungsiu pavarą penktą,
Ir paleisiu laisvėn stabdžius…
Pasitiksiu savo lemtį –
Nors ir visos viltys pražus.
Neringa Blotnytė 